VAISTINIS ŠALAVIJAS (lot. Salvia officinalis L.)

Lietuvoje retai auginamas soduose, sodybų gėlynuose, vaistinių augalų kolekcijose. Vartojami augalo lapai, kuriuose yra eterinio aliejaus, monoterpenų (cineolo, borneolio), flavonoidų, rauginių ir kitų medžiagų. Tradicinės indikacijos: priešuždegiminis veikimas, gali būti vartojamas viduriuojant, esant sudirgintai žarnyno gleivinei. Išoriškai vartojamas dantenų, burnos gleivinės uždegimui gydyti (gerklei skalauti). Šalutinis poveikis: tik perdozavus (pvz., išgėrus arbatos daugiau kaip iš 15 g lapų) gali pasireikšti toksinės eterinio aliejaus medžiagos tujano toksinis poveikis (tachikardija, karščio jutimas, traukuliai, galvos svaigimas). Gryno eterinio aliejaus ir spiritinių ištraukų negalima vartoti nėštumo laikotarpiu. Dozavimas ir vartojimas: skalavimams 2,5 g (arbatą ruošiant gerti – 1,5 g) lapų (arbatiniame šaukštelyje jų yra apie 1,5 g) reikia užplikyti 150 ml verdančio vandens, po 10 min. perkošti (ruošiant arbatą, perkošti po 10–15 min.). Reikia gerti po puodelį arbatos 3–4 kartus per dieną, gerklę skalauti kelis kartus per dieną. Žaliavos dienos dozė (geriant) – 4–6 g.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai