Ū̄minis bronchitas

Apibrėžimas. Ūminis bronchitas – tai ūminis įvairios etiologijos, dažniausiai infekcinis, apatinių kvėpavimo takų uždegimas. Dažniausia ūminio bronchito priežastis yra virusai, todėl praktiškai ūminis bronchitas yra infekcijos sukeltas grįžtamasis apatinių kvėpavimo takų uždegimas.Įvairių autorių duomenimis, ūminiu bronchitu serga 4–8 proc. gyventojų. Dažniausiai sergama pavasarį ir rudenį.
Patologiniai morfologiniai pokyčiai. Ankstyviausi patologiniai morfologiniai ūminio bronchito pokyčiai yra bronchų epitelio hiperemija, deskvamacija, pogleivio edema. Vėliau bronchų gleivinę infiltruoja leukocitai. Bronchų uždegimas, sergant ūminiu bronchitu, skirtingai nuo bronchinės astmos ir lėtinio bronchito, yra laikinas. Virpamojo epitelio deskvamacija sutrikdo mukociliarinį klirensą. Prisidėjus bakterinei infekcijai, padaugėja bronchų sekreto, kuris tampa pūlingas. 

Etiologija ir patogenezė. Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusinė infekcija (rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, enterovirusinė, gripo, paragripo, Herpes sim- plex, Coronavirus ar virusų deriniai), kuri gali komplikuotis bakterine infekcija (Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis). Daug rečiau pirminė ūminio bronchito priežastis yra bakterijos. Jauniems žmonėms ūminį bronchitą gali sukelti Bordetella pertussis, Mycoplasma pneumonia. Rečiau gali būti mišri, įvairių sukėlėjų sukelta infekcija.Ūminį bronchitą prasidėti skatina peršalimas, nuovargis, sąlytis su kenksmingomis medžiagomis. Dėl ūminio uždegimo ir virpamojo epitelio deskvamacijos gali padidėti bronchų reaktyvumas. Tai gali lemti laikiną bronchų obstrukciją. Ją gali sukelti bronchų raumenų spazmas, bronchų sienelės edema ar susikaupęs sekretas. Paprastai padidėjęs bronchų reaktyvumas ir obstrukcija išnyksta pasibaigus infekcijai. Rečiau kosulys, kaip padidėjusio bronchų jaudrumo išraiška, gali trukti keletą mėnesių. Gerokai rečiau ūminį (iritacinį) bronchitą sukelia įvairios augalinės ir mineralinės dulkės, rūgščių garai, amoniakas, organiniai tirpikliai, chloras, vandenilio sulfidas, sieros dioksidas, tabako ir kitokių rūkalų dūmai.

Klinikiniai simptomai.  Ūminis infekcinis bronchitas dažniausiai yra ūminės virusinės respiracinės infekcijos, prasidedančios bendru negalavimu, sloga, nedideliu karščiavimu, raumenų ir nugaros skausmu, dalis. Ūminis bronchitas paprastai pasireiškia sausu varginančiu kosuliu, skausmu krūtinkaulio srityje, vėliau gali atsirasti skreplių. Dažniausiai ligoniai, sergantys ūminiu bronchitu, karščiuoja 3–5 dienas, o kosi 7–10 dienų. Apie 50 proc. ligonių kosi iki 2 savaičių, o apie 25 proc. – ilgiau kaip 1 mėnesį. Pagal vyraujančius simptomus galima skirti tris klinikines ūminio bronchito formas.

Pirmoji klinikinė forma – svarbiausias simptomas yra sausas varginantis kosulys. Ligai užsitęsus, kosulys gali varginti iki 6–8 savaičių. Auskultuojant plaučius, karkalų paprastai negirdėti. Antroji klinikinė forma – pagrindiniai simptomai yra kosulys ir po kelių dienų nuo ligos pradžios atsiradęs skrepliavimas. Dažniausiai tai rodo, kad virusinė infekcija komplikavosi bakterine infekcija (dažniausi sukėlėjai – Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae). Skrepliai dažniausiai yra gleivingi pūlingi. Auskultuojant plaučius, gali būti girdima sausų žemo tembro karkalų (dėl gleivių bronchuose), kurie ligoniui pakosėjus gali išnykti.

Trečioji klinikinė forma – svarbiausias simptomas yra dusulys, kurį lemia bronchų obstrukcija. Bronchų obstrukcijos simptomai, sergant ūminiu bronchitu, labai panašūs į bronchinės astmos simptomus. Auskultuojant plaučius, girdėti aukšto arba įvairaus tembro sausų karkalų. Kartais karkalų girdėti tik stipriau iškvepiant. Rečiau vieninteliai bronchų obstrukcijos simptomai yra naktinis kosulys ar švokštimas. Paprastai obstrukcijos simptomai išnyksta per mėnesį.

Tačiau dažniausiai, kai sergama nekomplikuotu ūminiu bronchitu, atliekant objektyvų tyrimą, patologinių pokyčių nenustatoma. Kliniškai nustatyti, ar ūminio bronchito priežastis yra virusas ar viduląstelinės bakterijos, beveik neįmanoma.

Tyrimo metodai. Jei liga nesikomplikuoja, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai nereikalingi. Tačiau jei karščiuojama ilgiau kaip 5 dienas, ima trūkti oro, kyla lokalus krūtinės skausmas, ypač šone, auskultuojant plaučius girdima krepitacija ar smulkių drėgnų karkalų, būtina atlikti krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą pneumonijos diagnozei paneigti ar patvirtinti. Jei ūminis bronchitas nekomplikuotas, krūtinės ląstos rentgenogramose patologinių pokyčių nebūna. 

Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Kai ligonis kosi esant respiracinei infekcijai, galima įtarti, kad jis serga ūminiu bronchitu. Ūminis bronchitas diagnozuojamas remiantis ligonio nusiskundimais ir klinikiniais simptomais. Ūminį bronchitą patvirtinančių testų nėra. Liga diagnozuojama paneigus kitas galimas kosulio ir karščiavimo priežastis. Ūminiu bronchitu gali būti klaidingai palaikyta bronchinė astma, ypač kai ji pasireiškia pirmą kartą. Tokiu atveju kartotina spirometrija. Tačiau svarbu prisiminti, kad spirometrinių bronchų obstrukcijos požymių nustatoma maždaug 60 proc. asmenų, sergančių ūminiu bronchitu. Paprastai ūminio bronchito sukelta obstrukcija išnyksta per 5 savaites. Kai ūminis bronchitas dažnai kartojasi, o akivaizdžių ūminės infekcijos požymių nėra, reikia įtarti esant bronchinę astmą.Ūminį bronchitą taip pat reikia skirti nuo ūminio laringito, ūminio bronchiolito (sergant ūminiu bronchiolitu, dažniausiai pasireiškia ūminis kvėpavimo nepakankamumas), sinusito, pneumonijos. Vaikų ūminį bronchitą reikia diferencijuoti nuo ūminio laringotrache- obronchito (krupo). 

Gydymas.  Ūminio bronchito gydymas yra simptominis. Analgetikų, antipiretikų, kosulį slopinančių ir kitų vaistų skiriama priklausomai nuo simptomų intensyvumo. Antibiotikai kitomis ligomis nesergantiems ligoniams klinikinių simptomų nepalengvina ir ūminio nekomplikuoto bronchito eigos nepakeičia.Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių. Karščiuojančiam ligoniui skiriamas namų režimas, poilsis. Kai temperatūra aukšta ar ligonis ją blogai toleruoja, skiriama antipiretikų. Jei vargina sausas kosulys, keletą dienų gali būti skiriama kosulį slopinančių vaistų (kodeino, levodropropizino, libeksino ir kt.), tačiau reikia prisiminti apie galimą jų nepageidaujamą poveikį (pvz., kodeinas gali sukelti pykinimą, vėmimą, vidurių užkietėjimą ir kt.).Kai kosulys užsitęsęs (3–4 savaites) ir (ar) yra padidėjęs bronchų reaktyvumas, gali būti skiriama inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų. Jų vartojama 2–4 savaites po 500–1000 μg per parą – beklometazono ar kito inhaliuojamojo gliukokortikosteroido (budezonido, flutika- zono) ekvivalentinėmis dozėmis .Ūminiam bronchitui, kai yra bronchų obstrukcijos sindromas, gydyti kartu su inhaliuojamaisiais gliukokortikosteroidais skiriama bronchus plečiančių vaistų, geriausiai – inhaliuojamųjų greitai veikiančių broncholitikų (salbutamolio, fenoterolio, ipratropio bromi- do, formoterolio ar kt.). Šių vaistų vartojama, kol yra bronchų obstrukcija.Antibiotikų (amoksicilino ar makrolidų) skiriama skrepliuojant pūlingais skrepliais, užsitęsus karščiavimui. Antibiotikų reikėtų skirti ligoniams, sergantiems sunkia bronchine astma, sunkia širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu, vėžiu, esant nusilpusiam imunitetui, senyvo amžiaus žmonėms. .Mukolitikų (acetilcisteino, ambroksolio ir kt.) gali būti skiriama, kai skrepliai yra tiršti, pūlingi, tačiau šie vaistai nėra pakankamai veiksmingi.

Prognozė. Ūminio bronchito prognozė gera. Tačiau dėl palyginti lėtos kvėpavimo takų epitelio regeneracijos kosulys gali trukti iki 8 savaičių, o jei yra kartotinė respiracinė infekcija – dar ilgiau. Retai prisideda ligos komplikacijų – pneumonija, ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Kartotiniai ūminio bronchito epizodai gali lemti bronchektazes, bronchų obstrukciją, ūminis uždegimas gali tapti lėtinis. 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.