Veninė malformacija

Epidemiologija.  Autopsijų duomenimis, veninės malformacijos (VM) galvos smegenyse randamos 2,6 % asmenų. Dauguma jų per gyvenimą nediagnozuojamos.

Etiologija ir patogenezė. VM sukeliantys veiksniai nežinomi. VM laikomos ekstremaliais, tačiau dažniausiai gerybiniais intrakranijinės veninės sistemos vystymosi variantais.

Patologija. VM dažnesnės kaktinėse, momeninėse skiltyse ir smegenėlėse. Jas sudaro kelios išsiplėtusios venos, susijungiančios į vieną nenormalią veną, įsiliejančią į paviršinių, rečiau į giliųjų venų sistemą. Radialiai išsidėsčiusios angiomą sudarančios venos sudaro „medūzos galvos“ (caput medusae) vaizdą. Tarp venų yra normalus smegenų audinys. Retsykiais darinio sudėtyje yra ir viena arba kelios maitinamosios arterijos.

Klinika.  VM paprastai simptomų nesukelia. Jei pasireiškia kliniškai, VM dažniau sukelia ne kraujosruvas, o epilepsijos priepuolius, praeinančius židininius neurologinius simptomus (pvz., parezes), galvos skausmus. Galimos spontaninės VM trombozės, dėl kurių atsiranda židininiai simptomai, sukelti galvinių nervų kompresijos, hidrocefalija, veniniai infarktai arba intrakranijinės kraujosruvos (retai). Simptominės kraujosruvos iš VM pasitaiko 0,15–0,34 % atvejų per metus. Kraujavimų atvejais kartu su VM dažnai randama kitokia malformacijos rūšis, pvz., kaverninė malformacija.

Diagnostika. VM nustatomos MRT tyrimu – galvos smegenų baltojoje medžiagoje matomi sumažėjusio intensyvumo T1 režimu ir padidėjusio intensyvumo T2W režimu radialiniai venų signalai, susiliejantys į centrinę drenuojančiąją veną. Venų anomalijos gerai matomos ir angiografiniu tyrimu, tačiau atlikus MRT angiografija paprastai nebūtina. KT be kontrasto paprastai yra normali; atliekant tyrimą su kontrastu matoma plati drenuojančioji vena.

Gydymas. Kadangi kraujavimų rizika labai maža, atsitiktinai rastos VM chirurgiškai negydomos. VM galvos smegenų audiniui turi ne tik patologinę, bet ir fiziologinę reikšmę, nes per dariniovenas veninis kraujas nuteka normaliai, todėl pašalinus VM gresia veninis infarktas. Prireikus skiriamas konservatyvus simptominis gydymas.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.