Mano sūnus (14 metų) kalba naktimis, šokinėja iš lovos, kartais ir vaikšto. Kodėl taip yra, ar kada nors praeis ir ar galima kažką padaryti, kad to nebūtų? O gal nieko daryti nereikia, jei tai nėra koks sveikatos sutrikimas?
Danguolė Č., Klaipėdos r.
Visi jūsų nurodyti požymiai pasireiškia dėl tam tikrų miego mechanizmų pokyčių ir yra būdingesni vaikams bei paaugliams. Kalbėjimas miegant, arba somnilokvija, pasireiškia maždaug 50 proc. vaikų ir dažniausiai praeina brendimo laikotarpiu, nors pasitaiko ir kalbančių miego metu suaugusiųjų (4 proc.). Pastebėta, kad somnilokvijai būdingas paveldėjimas. Kalbėjimas būna įvairus – nuo atskirų garsų, šūktelėjimų iki ilgų kalbų (nors dažniausiai netrunka ilgiau nei 30 sekundžių), gali būti tylus ar garsus. Būna, kad kalbėjimas pasireiškia/sustiprėja po įvairių stresų. Nepatogumų šis sutrikimas sukelia tik miegančiam kartu su „kalbančiuoju“, o pačiam asmeniui netrukdo ir nekenkia.
Vaikščiojimas miego metu (nakvišumas, somnambulizmas) taip pat dažniausiai prasideda vaikystėje, 3–7 metų amžiuje, ir paprastai išnyksta paauglystėje, nors būna, kad kai kurie suaugusieji ir toliau vaikšto naktimis (apie 1 proc.). Nurodoma, kad to priežastys – stresas, miego trūkumas, raminamųjų vartojimas, triukšmas, alkoholis. Ši būsena dažniausiai nėra gydoma, bet reikia saugoti „vaikščiotoją“ nuo galimų susižeidimų (kad kambaryje nebūtų aštrių daiktų, kad neturėtų galimybės nukristi nuo laiptų, iššokti per langą ar balkoną ir kt.).
Taigi, jei jūsų sūnui minėti požymiai pasireiškia jau seniai, didesnių pokyčių nepastebite, tai jaudintis dėl to nereiktų. Tačiau jei tai nauji simptomai arba minėti požymiai stiprėja ir atsirado papildomų, reiktų apsilankyti pas gydytoją.
Šie sutrikimai priskiriami miego ir būdravimo sutrikimams, ir greičiausiai jums prireiks vaikų ir paauglių psichiatro, neurologo ir galbūt miego specialisto konsultacijų.
****
Visą laiką jaučiu kažkokią įtampą, nuolatinį nerimą dėl visko, sakyčiau, kiekviename žingsnyje, kartais net pati nežinau dėl ko; negana to, kai atsiranda kokia didesnė problema, išskart noriu nusižudyti – tad beveik kas vakarą atsigulusi svajoju ryte neatsibusti; suprantu, kad tai nenormalu, bet nežinau ką man daryti. Kas man yra?
Lina
Manau, Lina, jūs tikrai sergate. Šių keleto sakinių apie jūsų savijautą, žinoma, nepakanka tiksliai diagnozuoti, bet tas jus varginantis nuolatinis nerimas, tai, kad kyla mintys apie savižudybę, kad norisi „ryte neatsibusti“, rodo, kad galbūt jūs sergate depresija.
Svarbiausia, ką jūs turite padaryti nedelsdama, – kreiptis tiesiai į psichiatrą. Noriu priminti, kad nereikia šeimos gydytojo siuntimo ir kad galite kreiptis į bet kurį psichiatrą, nesvarbu, kur dirba šeimos gydytojas (t.y. prisirašymas/registracija atskira).
Diagnozavęs sutrikimą, gydytojas paskirs gydymą, ir netrukus jums palengvės, aprims nerimas, mintys bus šviesesnės ir visos problemos spręsis daug lengviau, be įtampos ir nerimo.
Sėkmės, Lina.
*****
Kur yra riba tarp alkoholizmo ir tiesiog išgėrinėjimo? Mano vyras geria kasdien, bet po nedaug, darbui tai netrukdo, ir jis sako, kad tai tiesiog nervams nuraminti, o man darosi neramu, ar jis ne alkoholikas?
Joana, Kelmė
Kada alkoholio vartojimas tampa liga, kokioje vietoje ta riba, kai žmogus praranda alkoholio vartojimo kontrolę ir tampa priklausomas nuo jo? Būtų galima pasakyti trumpai: riba labai siaura, beveik nepastebima.
Perskaičius jūsų vyro pasiteisinimą, kad kasdien reikia išgerti „nervams nuraminti“, kad „darbui tai netrukdo“, manau tenka daryti išvadą, kad vis dėlto tai jau liga – priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas). Matyt, būtų galima įvardinti, kad jūsų vyras tarsi bando pasiteisinti/pateisinti (vadinama psichologine derėjimosi stadija) išgėrinėjimą: „Nieko čia tokio! Na, sunkus darbas, nuvargstu, reikia kažkaip apsiraminti, nuimti stresą...Na, juk dirbu, viskas gerai.“
Netgi jei jūsų vyro darbas tikrai įtemptas, kupinas stresų, bandymas nusiraminti alkoholiu – bloga išeitis, nes kuriama papildoma, labai sudėtinga problema – priklausomybė nuo alkoholio. Jūs niekur nerasite jokių psichologų, psichiatrų ar kitų gydytojų rekomendacijų, kad alkoholis – veiksminga streso valdymo priemonė. Kaip minėjau, kalbėjimas, kad alkoholio reikia „nervams nuraminti“, tėra bandymas pateisinti jo vartojimą.
Skaudžiausia tai, kad priklausomas nuo alkoholio asmuo išlieka visą gyvenimą, netgi tada, jei sugeba susilaikyti ir nebevartoti jo metus ar dešimt. Nėra jokių tablečių ar operacijų, išgydančių nuo šios ligos. Tenka keisti gyvenimo būdą, kuriame svarbiausia – išmokti gyventi be alkoholio.
*****
Man labai įdomu, kaip psichiatrai atskiria tikrą ligonį nuo apsimetėlio, vaidinančio psichinę ligą? Ne kartą yra tekę matyti žmonių, kurie atrodo visai normalūs, bet teigiama, kad jie psichikos ligoniai.
Jonas K., Marijampolė
Jei žmogus serga psichikos liga, dar nereiškia kad jo liga būtinai turi atsispindėti išorėje ir būti pastebima aplinkinių. Juk pažvelgę į žmogų nematote, kad jis serga migrena, cukriniu diabetu ar inkstų akmenlige, tačiau labai aišku, kad žmogus serga, jei matote veido sužalojimą, jei jis remiasi ramentais ar šluostosi varvančią nosį. Taip ir su psichikos ligomis.
Lygiai kaip ir kitų sričių gydytojai, taip ir psichiatrai ligas diagnozuoja remdamiesi vienai ar kitai ligai būdingais simptomais. Psichiatras įvertina turimus ligos istorijos duomenis, užduoda klausimų apie paciento savijautą, elgseną, teiraujasi, kokiomis ligomis pacientas sirgo, domisi, kokiomis ligomis sirgo giminės, paskiria atlikti reikiamus testus ar tyrimus, konsultuojasi su kitų sričių gydytojais. Visa tai atliekama tam, kad diagnozė būtų tiksli ir teisinga, kad būtų galima atmesti kitas ligas, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais. Tai įprastas, kasdienis psichiatro, kaip ir kiekvieno kito gydytojo, darbas.
****
Ar psichinės ligos paveldimos? Mano vaikinas siūlo tuoktis, bet aš nerimauju dėl to, kad jo mama serga šizofrenija. Aš bijau, kad ir jis nesirgtų šia liga, paskui ir mūsų būsimi vaikai. Kokia tikimybė, kad liga pereis iš kartos į kartą?
Eglė, Vilnius
Šiuo metu apie šizofreniją žinome gana daug, tačiau vienos aiškios jos priežasčių aiškinimo teorijos nėra. Jų išlieka bent keletas. Kalbama ir apie paveldėjimo svarbą, bet vis dėlto genetiškai galima paaiškinti tik pusę šizofrenijos rizikos veiksnių. Kad būtų vaizdžiau, pateikiu lentelę, kurioje nurodoma, kokia tikimybė susirgti šia liga, jei ja serga giminaičiai.
Tikimybė susirgti šizofrenija, jei kuris nors giminaitis serga šia liga
Susirgimų šizofrenija nėra 1 proc.
Serga motina arba tėvas 13 proc.
Serga abu tėvai 46 proc.
Serga 1-as iš identiškų dvynių 48 proc.
Serga 1-as iš neidentiškų dvynių 17 proc.
Serga brolis arba sesuo (vieno tėvo) 6 proc.
Serga senelis arba senelė 5 proc.
Serga pusbrolis arba pusseserė 2 proc.
Serga teta arba dėdė 4 proc.
Pažvelgę į ją matome, kad rizika susirgti šizofrenija išties labai padidėja, jei ja serga kuris nors iš šeimos narių (pvz., jei serga tėvas arba motina, tikimybė susirgti vaikui – 13 proc.; identiškam ligonio dvyniui tikimybė susirgti yra maždaug 48 proc.).
Matome, kad paveldimumas turi didelę reikšmę, tačiau vis dėlto nebūtinai žmogus turi susirgti šizofrenija, jei jo giminaičiai serga šia liga. Net 60–85 proc. sergančiųjų šizofrenija giminaičių ja neserga.
Beje, šizofrenijos paveldėjimą lemiantis genas kol kas nėra nustatytas, nors šios srities tyrimai tęsiami. Dabar manoma, kad galbūt yra ne vienas, o net keli šizofrenijos paveldėjimą lemiantys genai.
Taigi, miela Egle, kol kas tegalime teigti, kad rizika šizofrenija susirgti vaikams, jei ja serga bent vienas iš tėvų, išties labai padidėja. Deja, tiksliau kol kas jums niekas nepasakys.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau