Ir nuodija, ir gydo
Bene dažniausiai mūsų liaudies medicinos vartoti grybai yra raudonoji musmirė, beržo grybas ir paprastoji poniabudė – nevalgomi grybai.
Pasak druskininkietės mokytojos pensininkės Onos Zakarauskienės, išleidusios knygą „Dzūkijos žolelės gydo“ ir kelias knygas apie savo gimtąjį Burokaraisčio kaimą, dažniausiai vaistams vartojamas grybas yra raudonoji musmirė. Garbaus amžiaus moteris, nuo mažens rinkusi ir teberenkanti vaistinius augalus, prisimena, kaip sužinojo apie gydomąją musmirių galią. Pamačiusi, kad veršelis pamiškėje ėda musmirę, ji parbėgo namo pasakyti mamai, kad ši ką nors darytų. Mama ją nuramino, kad tai nieko blogo – veršelis geriau žino, ko jam reikia.
Ligi to laiko ikimokyklinukė Onutė žinojo, kad musmirės kepamos tam, kad išnuodytų muses. Pasirodo, jos ne visada nuodija gyvius, kartais gali ir nekenkti ar net padėti.
Knygoje Ona Zakarauskienė aprašo, kaip senovėje musmirėmis buvo gydomi žmonės ir gyvuliai.
Musmirėmis gydytos ir sąnarių ligos, aterosklerozė, augliai. Sergant radikulitu, reumatinėmis ligomis, musmirių užpilu trinami sąnariai, skaudamos vietos.
„Žolinčių akademijos“ vadovės pastabos
„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė, užaugusi Klaipėdos krašte, mano, kad čia liaudies medicinoje dažniausia naudota voveraičių užpiltinė. Gretimuose miškuose voveraičių netrūko, tad mama ir močiutė kiekvienais metais pasidarydavo voveraičių užpiltinės. Pasak D. Kunčienės, jas to buvo išmokę žydai, voveraitės net vadintos žydų grybu – jie jas vertino, noriai pirko ir valgė. Kodėl? Kai D. Kunčienė to klausė mamos, ši jai nurodė ir priežastį – nes jų nepuola kirminai. „Jeigu voveraitės turi kažkokių medžiagų, kurios nepatinka parazitams, tai valgant šiuos grybus tos medžiagos patenka ir į mūsų organizmą, patekusios nepatinka ir mūsų organizmo parazitams.“
Pasak pašnekovės, voveraites užpildavo degtine, o jų ištrauką naudodavo nuo parazitų, jos duodavo turintiems kirmėlių, tiems, kurie blogai valgo, yra nubalę – esą tai tikėtini kirminų požymiai.
Tiesa, šio vaisto dozuodavo labai atsargiai, paaugusiems vaikams po kelis lašus, paaugliams ir suaugusiems – po 10–15 – voveraičių ištraukos lašų prieš valgį šaukštui vandens.
Kitas dažnai gydymo tikslais vartotas grybas – paprastoji poniabudė. Jaunas vaisiakūnis būna vištos kiaušinio formos ir dydžio, išorėje baltas, pusiau išlindęs iš žemės. Vaisiakūniui subrendus, luobelė pratrūksta, ir iš „kiaušinio“ išauga baltas raukšlėtas kotas, kurio viršūnėje yra varpelišką akytą struktūrą turinti kepurėlė. Ją dengianti gleivėta žalsvai ruda sporų masė skleidžia nemalonų dvėselienos kvapą.
D. Kunčienė prisiminė, kad jos mama poniabudės užpilą pradėjo naudoti po to, kai jį išbandė gydydama skaudančią karvės koją. Ši labai šlubavo, o paprastosios poniabudės antpilo kompresai padėjo.
Mokslininko komentaras
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius:
Informacijos apie medicininius grybus yra labai daug. Deja, žinių apie mūsų liaudies mediciną išlikę nedaug, dažnai galima tik daryti prielaidą, kaip ir kokie grybai buvo naudojami pagal aplinkinėse šalyse išlikusius duomenis.
Pavyzdžiui, rusiškoje literatūroje galima rasti informacijos, kad lietuvių liaudies medicinoje buvo naudojamas piengrybis grūzdas. Galima spėti, kad juo galėjo gydyti tuberkuliozę, inkstų akmenligę, gal ir kitas ligas, nes grūzdo, kaip ir kai kurių kitų piengrybių, vaisiakūniuose esantys cheminiai junginiai pasižymi uždegimą slopinančiomis ir baktericidinėmis savybėmis.
Jeigu kas nors ieško paprastosios poniabudės, paprastosios arba raudonosios musmirės, beržo grybo arba įžulniojo skylenio, gali drąsiai spėti, kad jų prireikė onkologiniams ligoniams, nors kažkada jais buvo gydyta daug daugiau ligų. Paprastosios poniabudės spiritinį ekstraktą gerdavo nuo pilvo skausmų ir inkstų ligų, podagros, juo įtrindavo skaudamas vietas. Šviežias dėdavo ant žaizdų. Tuo tikslu dažnai naudodavo ir antpilą. Yra žinių apie paprastosios musmirės vandeninių ekstraktų naudojimą esant ūminėms ir lėtinėms reumatizmo ir artrito formoms, įvairioms odos ligoms. Šiuolaikiniais chemijos metodais (!) buvo išskirtos ir vėžį veikiančiu aktyvumu pasižyminčios medžiagos. Dabar musmirės ištraukos ir tabletės kartais vartojamos nuo galvos skausmo, aterosklerozės, širdies spazmų. Iš jos specialiais būdais apdorotų vaisiakūnių išskirtų medžiagų buvo net sukurta kosmetikos gaminių odos priežiūrai. Dėl įvairių priežasčių paprastąją musmirę mielai ėda ir įvairūs gyvūnai, ypač porakanopių būrio.
Beržo grybas arba įžulnusis skylenis turi antikancerogeninių junginių, pasižymi stimuliuojamuoju, tonizuojamuoju poveikiu. Vėžio visiškai sunaikinti ar sustabdyti jis negali, tačiau pristabdo jo vystymąsi ir pagerina ligonio būklę.
Palyginti su minėtais grybais, voveraitės gydymo tikslais vartotos palyginti retokai. Taip, kai kur jos vartotos kaip antihelmintinis vaistas (paprasčiau sakant – nuo kirminų).
Voveraitės, taip pat žaliuokės ir rudojo piengrybio ekstraktai kartais naudoti pūliuojančioms žaizdoms gydyti, dabar jau nustatyta, kad jie naikina jas sukeliančius stafilokokus.
Tačiau nevertėtų daug valgyti šviežių voveraičių, nes jose yra medžiagų, tirpdančių eritrocitus, arba raudonuosius kraujo kūnelius. Verdant šios medžiagos suyra. Beje, voveraitės – vaisiakūniai, nors ir retai, bet kirmija. Aišku, nepalyginti su baravykais. Taip yra todėl, kad jos sintetina daug vabzdžiams kenksmingų medžiagų arba, atvirkščiai, jose nėra tam tikrų gyvybiškai būtinų jų vystymuisi medžiagų.
Yra daug grybų, kurie mažina cukraus kiekį kraujyje. Iš jų paminėtini tokie daugeliui gerai pažįstami grybai, kaip gauruotasis mėšlagrybis ir dvisporis pievagrybis.
Lietuvoje gydymo ir įvairiais kitais tikslais buityje buvo naudotos ir įvairios ant vietinių medžių rūšių augančios pintys, taip pat iš Rusijos pirkdavo ant maumedžio augančius grybus – vaistingąsias maumpintes. Jos buvo ir tebėra populiarios Kinijoje ir Europoje, o dabar ir Šiaurės Amerikoje. Tai susiję su visame pasaulyje labai padidėjusiu tradicinės kinų medicinos populiarumu. Kai kurios jų veikliosios medžiagos dabar yra sintetinamos dirbtiniu būdu. Šio grybo nuoviru gydydavo įvairius sumušimus, astmą, tuberkuliozę, geltligę, stabdydavo kraujavimą ir kitus negalavimus.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauLengvesnis virškinimas – lengvesni Jūs. Kai virškinimas veikia sklandžiai, pilvas plokščias ir skrandyje nejuntamas sunkumo jausmas, tuomet galite džiaugtis geresne savijauta, būti darbingesni ir, tuo pačiu, laimingesni. Pristatome Jums 3 itin naudingus maisto produktus, kurių turėtumėte valgyti dažniau, kad galėtumėte jaustis lengviau. Tai kiviai, papajos ir linų sėmenys. Pakalbėkime apie šiuos virškinimui naudingus maisto produktus šiek tiek plačiau....
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauMes pirmiausiai rekomenduojame elgtis taip, kad persivalgymo tiesiog pavyktų išvengti. Galite išmėginti šiuos paprastus, tačiau veiksmingus patarimus: ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauMigrenos priepuolis priverčia ieškoti kuo skubesnės pagalbos, nes galvos skausmas gali atrodyti tiesiog nepakeliamas. Pateikiame Jums natūralių pagalbos būdų, kurie, tikime, padės greičiau ir vėl jaustis gerai ir (arba) padės suretinti šių gyvenimo kokybę menkinančių pojūčių pasireiškimą. ...
Skaityti daugiauPaprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) – notrelinių (Lamiaceae) šeimai priklausanti augalų rūšis. Tai daugiametis augalas, galintis užaugti iki 40-80 cm aukščio. Paprastasis raudonėlis yra žolinis augalas, kuris turi statų stiebą. Jis dažniausiai žydi rausvos, baltos, purpurinės ar violetinės spalvos žiedynais, kurie tvirtinasi prie viršuje išsišakojančio stiebo. Lapai išsidėstę priešiškai, pritvirtinti prie kotelių, nusmailėjusia viršūne, 3-5 cm ilgio. Paprastasis raudonėlis subrandina mažus vaisius – iki 1 mm ilgio riešutėlius. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauAr teko girdėti, kad naudingos ne tik tikrosios saulėgrąžos sėklos? Gali būti panaudojamos ir kitos šio augalo dalys, pavyzdžiui, džiovinti žiedlapiai. Pakalbėkime apie tikrąją saulėgrąžą šiek tiek plačiau – kaip ji gali pasitarnauti ir grožiui, ir sveikatai? Kaip jų užsiauginti patiems? ...
Skaityti daugiauSloga trukdo dirbti, mokytis ir miegoti? Kodėl vieni ja serga dažniau, o kiti – rečiau? Kada dėl jos būtina rimčiau susirūpinti? Kokios natūralios slogos gydymo priemonės? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pateikti žemiau. ...
Skaityti daugiauVėstant orams vis dažniau domimasi, kokiais būdais galima sustiprinti imunitetą ir veiksmingiau apsisaugoti nuo įvairių peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 koronavirusinės infekcijos. Svarbu pabrėžti – imuniteto stiprinimas ir organizmo grūdinimas yra ilgalaikiai procesai. Per savaitę to padaryti nepavyks – tai tiesiog turi tapti gyvenimo būdu. ...
Skaityti daugiauO ne – vaikas ir vėl karščiuoja? Kartais pamirštame viską, ką apie tai žinojome. Štai Jums trumpa atmintinė, kokias natūralias ir medikamentines karščiavimo mažinimo priemones galime išmėginti. Taip pat labai svarbu žinoti, į kokias situacijas reikia reaguoti greičiau ir būtinai nedelsiant kreiptis į gydytoją. ...
Skaityti daugiauMiško kvapas – tai kažkas stebuklingo, ar ne? Daugeliui jis tikrai labai patinka, nes primena tikrąją žmogaus prigimtį, be to, jis atgaivina, ramina, atpalaiduoja. Taigi kuo ypatingas gaiviu vasaros mišku kvepiantis paprastosios pušies eterinis aliejus? Kaip jį naudoti? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauTas levandų kvapas... Kas galėtų jam prilygti? Tikroji levanda paskutiniu metu populiari ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje. Vis daugiau levandų ūkių atsiranda ir Lietuvoje. Pirmosios levandos į Lietuvą atkeliavo dar 20 amžiaus pradžioje, kai jos pradėtos auginti Kauno botanikos sode. Kuo ypatingas ir naudingas šis kvapnus ir išvaizdus augalas? ...
Skaityti daugiauKaip manote, kodėl pietuose žmonės laimingesni nei šiaurėje? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad pietuose gyvenantiems žmonėms daug rečiau trūksta vitamino D – riebaluose tirpios medžiagos, kuri padeda palaikyti ne tik normalią kaulų, dantų ir raumenų būklę, tačiau reikšmingai prisideda prie stipraus imuniteto, geros nuotaikos palaikymo, atsparumo stresui ir blogoms emocijoms. Kam dažniausiai trūksta vitamino D? Koks vienas svarbiausių vitamino D šaltinių? Ką valgyti, kad papildytume vitamino D atsargas? ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauLinų sėmenys savyje kaupia dideles galias – ne be reikalo senovėje linas laikytas šventu augalu. Šiandien linų sėmenys vadinami supermaistu. Jų galima rasti ir vaistinėse, ir sveiko maisto krautuvėlėse, ir eiliniuose prekybos centruose. Taigi pristatome 10 įdomybių apie naudinguosius linų sėmenis – kodėl jais taip vertinga papildyti mitybą, kuri kai kuriais atvejais itin skurdi? ...
Skaityti daugiauLydytas sviestas, dar vadinamas Ghi arba Ghee sviestu arba skystuoju auksu, paskutiniu metu muša populiarumo rekordus. Jį itin pamėgo sveikos mitybos šalininkai, mat ant šio sviesto keptas maistas kur kas vertingesnis ir gardesnis. Šiam sviestui būdingas labai malonus skonis ir kvapas, primenantis pienišką riešutų aromatą. Teigiama, kad jis kur kas naudingesnis sveikatai nei paprastas sviestas. Šaunu ir tai, kad jis ilgiau išlieka tinkamas vartoti, be to, „pakelia“ kur kas aukštesnę kaitinimo temperatūrą (priešingai nei paprastas sviestas ar skysti saulėgrąžų ir rapsų aliejai, kurie dažniausiai naudojami kepimui), todėl kepimo metu nesusidaro nuodingos medžiagos, o pats maistas įgauna labai malonų aromatą ir poskonį. ...
Skaityti daugiauGalimybė ir vėl pasimėgauti beržų sula - viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių laukia pavasario. Beržų suloje gausu naudingų medžiagų – ji vertinga ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Tad kodėl ta sula taip liaupsinama? Pakalbėkime apie šį pavasario šauklį plačiau ir atminkime, kad suloje išvirta kava daug skanesnė. ...
Skaityti daugiau