){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žiemą, kai kone viskas, kas žalia, nunyko ar pasislėpė po sniegu, gamta vis tiek nusiteikusi žmogui padėti. Ieškantiesiems šviežių vitaminų ir stiprybės žvilgsnį reikia kreipti į tai, kas žaliuoja, būtent į spygliuočius. Visų pirma į kadagius ir pušis. Protingoji gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose vitamino C būna du kartus daugiau negu vasarą.
Kadagys – vienas iš seniausiai žinomų vaistinių augalų. Senovės egiptiečių papirusuose, užrašytuose 1550 metais prieš mūsų erą, galima rasti gydymo kadagiais receptų. Senovės romėnai šį augalą laikė suteikiančiu jaunystę, senovės graikai ir arabai – gera raminamąja priemone. Šiaurės Amerikos indėnai sergančiuosius tuberkulioze apgyvendindavo kadagynuose, kol pasveiks. Garsusis gydytojas Avicena patarė vartoti kadagių vaisius, mat jie skatina šlapimo išsiskyrimą.
Kadagys garsus ilgaamžiškumu, gali išgyventi du tūkstančius metų, turi daug fitoncidų. Kadagių vaisių preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoja, gerina medžiagų apykaitą, stiprina skrandį ir žarnyną, vartojami sergant šlapimtakių ligomis kaip antimikrobinė priemonė ir nuo uždegimų. Tinka sergant reumatinėmis ligomis, podagra, kai kuriomis odos ligomis.
Tačiau nepatartina vaistažolių mišinių, kurių sudėtyje yra kadagio vaisių, vartoti ilgiau kaip 3–4 savaites, nes veikliosios medžiagos yra stiprios, perdozavimas gali sudirginti, sutrikdyti inkstus, sukelti vėmimą ar apsinuodijimą.
Kadagio spygliuose yra daug eterinių aliejų, vitamino C, beta karotino, fitoncidų. Iš jų galima virti arbatą ir gerti, šiuo atveju nereikia būti tokiems atsargiems, kaip vartojant kadagių vaisius, vadinamąsias uogas.
Kaip gydo pušis?
Pušis labai naudinga žmogui: stiprina jo plaučius, padeda kompensuoti energijos stoką ir slopinti apatiją. Šis amžinai žalias medis apatiškiems žmonėms itin naudingas. Tik alergiškiems pušims žydint geriau pušyne nevaikščioti.
„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė pastebi, kad dar ne taip senai, prieš šimtą metų, sakyta, kad pavasarį reikia nors kelis pušų ūglius ir spyglius suvalgyti, kad būtum sveikas, o brazdo, kad nevargintų pavasarinis nuovargis ir dusulys. O kelis spyglius verta pakramtyti visais metų laikais: atgaivina burnos kvapą ir ją dezinfekuoja, stiprina dantenas.
Spygliai nuo seno vartojami avitaminozėms, ypač kai trūksta vitamino C, gydyti ir profilaktikai. Be to, spyglių preparatai stiprina imunitetą, stiprina organizmą, lėtina senėjimo procesus. Taip pat pasižymi nervus raminančiu, nuskausminamuoju, antivirusiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu veikimu.
Arba stiklinę maltų žiemos spyglių užpilti 700 g šalto vandens, įpilti šaukštelį citrinos sulčių, palaikyti 3 dienas tamsioje vietoje, perkošti ir gerti po 100 gramų 3 kartus per dieną.
Šis pušies spyglių gėrimas turi daug C vitamino, chlorofilo, padeda linkusiems į į anemiją žmonėms, skatina skysčių išsiskyrimą, valo organizmą. Ypač tinka žmonėms, gavusiems jonizuojamosios spinduliuotės.
Panašiai galima ruošti ir kadagių spyglių arbatą, tik reikia nepamiršti, kad ji bus stipresnė, aitresnė, turės daugiau veikliųjų medžiagų.
Spygliuočių spyglių sirupas
Vonelės ir kompresai sąnariams
O štai taip tautiečiams gydytis patarė dar garsioji Eugenija Šimkūnaitė. Pasak Lietuvos žiniuone vadintos farmacininkės, jei skauda sąnarius, dedami pušų spyglių kompresai, aplikacijos, trinama jų ištrauka, daromos vonelės. Čia didelio gudrumo nereikia: kubiliuke užpylei spyglius verdančiu vandeniu, kiek palaukei, ir merk kojas ir rankas, laikyk iki pusvalandžio. Jei gelia petį, klubą ar sprandą, šių kūno dalių neįkiši. Tada reikia susmulkintų spyglių suberti į audinio maišelį, jį gerokai pakaitinti ir dėti ant skaudamos vietos. Jei ant maišelio su spygliais uždėtume kailiuką ar polietileno, tokį kompresą galima laikyti ilgiau.
Dar geriau kompresą daryti taip: ant kailio gabalėlio užtepus taukų, prikarpyti spyglių ir dėti prie skaudamos vietos, laikyti porą valandų ar ilgiau. Tik prieš tai reikėtų pasitikrinti, ar žmogus nėra jautrus pušies spygliams.
„Žolinčių akademijos“ vadovė pastebi, kad pušų spygliai gali puikiai atgaivinti patalpų orą. Spyglius smulkiai sukarpome, suberiame į maišiuką ir kabiname vonioje, kad skleistų gerą kvapą. Dar geresnis ir patvaresnis kvapo gaiviklis daromas taip: pavasarį prisirenkame pušies kankorėžių, sutarkuojame ir masę sudedame į gerai užsukamą indelį, kad neišgaruotų kvapas. Norėdami atgaivinti patalpos orą, buteliuką atsukame ir „paleidžiame“ kvapą.
Pasak D. Kunčienės, toks „sugautas“ pušies kvapas naudotas ir dusuliui gydyti. Ji prisimena, kaip jos jaunystės metais žmonės turėdavo ne purškiamų vaistų „pypkes“, o nešiodavosi sutarkuotų pušies kankorėžių mažuose buteliukuose. Pradėję dusti žmonės jį atsisukdavo ir kvėpuodavo pušų aromatu.
Beje, šis metodas netinka alergiškiems žmonėms.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę