Šia liga gali susirgti bet kuris asmuo – bet kokio amžiaus, lyties, kilmės ar išsilavinimo. Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Dažnai epilepsija pasireiškia kaip smegenų pažeidimų pasekmė, pvz., po insulto, esant deguonies trūkumui, gimdymo arba nėštumo metu, po traumų, dėl auglių, smegenų kraujagyslių pokyčių.
Epilepsijos priepuolio priežastis yra praeinantis smegenų funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl vienu metu smegenų ląstelių grupėje kylančių elektros iškrovų.
Epilepsijos priepuoliai gerai ištirti ir klasifikuoti. Jų yra gana daug rūšių ir išoriškai labai įvairiai pasireiškia. Priepuolių trukmė taip pat labai įvairi. Smegenų veiklos sutrikimas po priepuolio palaipsniui praeina, ir tuomet smegenų veikla vėl tampa visai normali.
Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia moderniais medicinos prietaisais nustatyti kai kurias epilepsijos priežastis. Tačiau, nepaisant puikių medicinos mokslo pasiekimų, šiandien mokslininkams, gydytojams praktikams ir patiems sergantiesiems epilepsija tenka susidurti su sunkia problema – atsparia gydymui epilepsija. Šiandien išlieka svarbu, kaip efektyviai ir kartu saugiai kontroliuoti šią ligą, kaip pasiekti tokią būklę, kada, tinkamai gydant, ligonis nebepatirtų priepuolių arba jie kiek įmanoma suretėtų. Svarbu ir tai, kad skiriami vaistai būtų saugūs, sukeltų kiek galima mažiau šalutinių poveikių. Deja, kaip minėjau, tai nėra lengvai pasiekiamas tikslas – didelė dalis pacientų serga atsparia gydymui epilepsijos forma.
Vasario 14-ąją, šv. Valentino, kuris yra ne tik meilės, bet ir sergančiųjų epilepsija globėjas, pirmą kartą minėjome Europos epilepsijos dieną. Europoje šia liga serga apie 6 mln. žmonių, Lietuvoje - apie 18 tūkst., iš jų apie 4 tūkst. – vaikų. Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, nes visi šie žmonės turi teisę į tinkamą gydymą, išsilavinimą, darbą, t.y. kokybišką ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauEpilepsija - viena dažniausių nervų sistemos ligų. Ja susergama bet kokiame amžiuje - vienais atvejais liga prasideda senatvėje, o kartais priepuoliai ligonius vargina visą gyvenimą. Sergantys epilepsija susiduria su daugybe problemų - tiek dėl ligos sukeliamos fizinės negalios, tiek dėl visuomenės požiūrio į ligonį. Todėl dabar vis daugiau dėmesio skiriama visuomenės - sergančiojo šeimos narių, pedagogų, darbo kolektyvo švietimui bei mokymui suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos priepuolio metu....
Skaityti daugiauDaugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....
Skaityti daugiau