Kriaušinio raumens, m. piriformis, sindromas (M 53.8)

Apibūdinimas. Šį sindromą sukelia sėdimojo nervo, n. ischiadicus, ir sėdmeninės arterijos, a. glutea, suspaudimas tarp patologiškai pakitusio m. piriformis ir kryžmens gumburo raiščio, lig. sacrotuberale. Refleksinis raumens įsitempimas ir neurodistrofiniai procesai dažnai prasideda, esant L5,S1 šaknelių pažeidimui.

Klinika. Būna skausmingumas (alodinija, hiperalgezija) čiuopiant didįjį gūbrį, trochanter major, klubikaulį ir apatinį kryžmeninio klubo sąnario, articulatio sacroiliaca, paviršių. Pasireiškia nestiprūs n. ischiadicus neuropatijos simptomai – sutrinka jutimai (paprastai nestipriai) sėdimojo nervo (L5 ir S1 dermatomuose) inervacijos srityje, susilpnėja nykščio ekstenzijos jėga ir Achilo sausgyslės refleksas. Svarbus Bonnet simptomas – sėdmenų srities ir pagal n. ischiadicus eigą skausmas lenkiant koją per kelio bei klubo sąnarį ir sukant į vidų. Skausmas kyla, nes m. piriformis yra patologiškai įsitempęs, o sėdimasis nervas prispaustas tarp šio raumens ir lig. sacrotuberale. Skausmo išilgai sėdimojo nervo silpnėjimas po m. piriformis blokados yra diagnostinis mėginys, įrodantis, kad skausmą sukėlė sėdimojo nervo spaudimas. Gydoma nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, miorelaksantais, esant reikalui skiriama vaistų nuo neuropatinio skausmo, taip pat kineziterapija, siekiant sumažinti kriaušinio raumens spaudimą, hipertrofiją, mobilizuoti dubens kryžkaulio sąnarį bei sėdimąjį nervą. Jei tai nepadeda, taikoma gydomoji m. piriformis ir (ar) articulatio sacroiliaca blokada.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.