Krūtinės radikulopatija (G 55.1*–G 55.3*; M 51.1; M 47.2)

Apibrėžimas. Krūtinės radikulopatija, nugaros smegenų šaknelės pažeidimo sindromas, paprastai pasireiškia jutiminiu simpatiniu dirginimu (artimas ryšys su simpatiniu kamienu) skausmui plintant tarpšonkauliniais tarpais, nes tarpšonkauliniai nervai ir yra priekinės nugarinių nervų šakos. Kadangi krūtinės nugaros smegenų šaknelėse gausu autonominių (vegetacinių) skaidulų, beveik visuomet pasireiškia autonominis-iritacinis sindromas.

Etiologija ir patogenezė. Iš žinomų ligos atsiradimo mechanizmų krūtinės radikulopatijos išeminis išsivystymo mechanizmas labiausiai tikėtinas. Nugaros smegenų šaknelės funkcija sutrinka, pablogėjus jos kraujotakai (esant išemijai ar veninei stazei). Poveikis gali būti tiesioginis ar netiesioginis, t. y. refleksinis (esant sinuvertebraliniam nervo struktūrų dirginimui). Reikšmės turi klinikiniai-anatominiai krūtininės stuburo dalies ypatumai – didelės tarpslankstelinės angos ir gausi simpatinė autonominė inervacija.

Klinika. Krūtininės dalies nugaros smegenų šaknelių pažeidimui iš pradžių būdinga ryški šaknelės dirginimo stadija ir tik ilgainiui prasideda pažeidimo stadija. Kartu nustatoma vertebralinio sindromo simptomų: atitinkamo segmento stuburo skausmas, palpacinis stuburo judesio segmento skausmingumas (alodinija, hiperalgezija), paravertebralinis raumenų sustabarėjimas, tarsi mėšlungis ir kt. Kadangi vyrauja išeminis radikulopatijos mechanizmas, vertebralinis sindromas pasireiškia poūmiai, stiprėja, vargina esant ramybės būsenai. Skausmas, miofiksacija, biodinaminio stereotipo pokyčiai būna neryškūs. Tačiau tai yra susiję su judesiu, nes būtent tuomet šaknelė tarpšonkauliniame tarpe labiau dirginama. Esant krūtinės radikulopatijai, odos nejautra netipiška ir tikslių pažeisto dermatomo ribų neatitinka. Gilieji jutimų sutrikimai irgi nebūdingi. Krūtinės srities šaknelės funkcijos pažeidimas paprastai irgi aiškios klinikos (dusulio) nesukelia, nebent būtų pažeistos kelios šaknelės. Gali būti raumenų atrofija, atonija, susilpnėję ar išnykę gilieji refleksai, išnykę pažeisto miotomo odos refleksai. Tai priklauso nuo pažeidimo aukščio.

• Kai yra krūtinės Th1 radikulopatija, skausmas plinta iš stuburo judesio segmento virš mentės į pažastį iki alkūnės sąnario medialiniame rankos paviršiuje; dirginimo stadijoje gali būti atvirkščias Horner’io sindromas (midriazė, egzoftalmas); pažeidimo stadijoje – tiesioginis Horner’io sindromas (ptozė, miozė, enoftalmas); pakinta (sustiprėja ar susilpnėja) Bechterevo mentės refleksas.
• Kai yra krūtinės Th2–Th6 radikulopatija, skausmas iš stuburo tarp menčių plinta į tarpšonkaulinius tarpus, apjuosia mentę, pažastį iki krūtinkaulio. Pakinta viršketerinio, poketerinio, rombinio raumenų tonusas, pažeidimo stadijoje raumenys atrofuojasi, mentė atsikiša. Gali atsirasti visceralinių sutrikimų: kąsnio gerklėje, svetimkūnio stemplėje, skausmo už krūtinkaulio pojūčiai. Pastaruoju atveju reikia atskirti uždegiminę neuralginę amiotrofiją nuo vertebrogeninės patologijos.
• Sergant krūtinės Th7–Th8 radikulopatija, skausmas iš stuburo judesio segmentų žemiau menčių kampų plinta į tarpšonkaulinius tarpus iki epigastriumo, kur galimas raumenų patempimas. Pakinta viršutinis pilvo odos refleksas, galimi visceraliniai sutrikimai: skrandžio (gastralgija), tulžies pūslės (cholecistalgija), dvylikapirštės žarnos (duodenalgija). 
• Kai yra krūtinės Th9–Th10 radikulopatija, skausmas iš stuburo judesio segmento juosia pagal šonkaulių lanko apatinę dalį, plinta į bambos sritį. Pakinta vidurinės pilvo dalies raumenų tonusas, vidurinis pilvo odos refleksas. Galimi visceraliniai sutrikimai: pseudorenaliniai diegliai, žarnyno diskinezija.
• Kai yra krūtinės Th11–Th12 radikulopatija, skausmas iš apatinių stuburo judesio segmentų plinta pagal šonkaulių lanko apačią į apatinę pilvo ir kirkšnies sritis, pakinta apatinės pilvo dalies raumenų tonusas, apatinis pilvo odos refleksas. Galimi visceraliniai sutrikimai (šlapimo pūslės diskinezija).

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.