Noriu truputį ištiesinti dantukus. Tik įdomu, kiek maždaug laiko juos reikia nešioti. O gal apskritai juos nešioja tik paaugliai, tad aš labai keistai atrodysiu? Tokie klausimai gali kilti daugeliui susiruošusiųjų išsitiesinti dantukus. Kiti bijo, kad skaudės, dar kiti nėra tikri dėl jų veiksmingumo. Todėl šį kartą pasistengsime atsakyti į dažniausiai rūpimus klausimus apie breketus, o tai padės padaryti Kauno kolegijos Burnos ir dantų priežiūros katedros gyd. ortodontė Aušra Kepenė.
Taigi pirmiausia – kas yra tie breketai ir kokia jų paskirtis? Į ką atkreipiamas dėmesys juos pritaikant?
Breketai – tai nenuimami ortodontiniai aparatai, skirti dantims tiesinti, sąkandžio anomalijoms (atviram, giliam, kryžminiam ir kt. sąkandžiui) gydyti.
Gydymo būdas parenkamas pagal specifinę dantų, sąkandžio, žandikaulių būklę, taip pat paciento individualias savybes ir pageidavimus.
O kiek laiko juos reikia nešioti? Kaip dažnai paveržti ar dar dėl kokių priežasčių lankytis pas ortodontą?
Gydymas breketais vidutiniškai trunka iki dvejų metų. Tai priklauso nuo pradinės būklės sudėtingumo, nešiojimo ir lankymosi pas ortodontą (pailginti gali paskiriamo režimo nesilaikymas ar praleisti vizitai).
Suklijavus breketus, vizitai skiriami kas 4–8 savaites. Jų metu atliekama breketų korekcija ir aktyvacija.
Ar neskauda, jei žandikaulis nešiojant breketus keičiasi?
Suklijavus breketus, po kelių valandų dantys tampa jautrūs kandant, kramtant, atsiranda tempimo, spaudimo jausmas. Dantų jautrumas trunka nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių. Tuo metu skausmui malšinti rekomenduojama pavartoti nesteroidinių preparatų nuo uždegimo, pvz., paracetamolio, ibuprofeno ir kt.
Prašyčiau plačiau papasakoti apie breketų rūšis ir kuo jie tarp savęs skiriasi, gal yra kurie geriausi?
Vis dar populiariausi ir dažniausiai naudojami yra metaliniai breketai. Tačiau per ilgą laiką jie gerokai patobulėjo. Jie yra patvarūs ir nelūžta. Metaliniai breketai – tai aukštos kokybės nerūdijančio plieno su titano priemaišomis lydiniai, tvirtinami prie dantų paviršiaus. Tarp jų įveriama metalinė vielutė.
Beligatūriniai metaliniai breketai – tai tie patys metaliniai breketai, tik jie turi specialią spynelę, kurios dėka prilaikoma vielutė (nereikia elastinių ar metalinių ligatūrų).
Jei yra alergija nikeliui, kuris įeina į metalinių breketų sudėtį, parenkami dabar jau gaminami titaniniai ar net auksiniai breketai.
Daugelis nenori nešioti breketų, kad „negadintų vaizdo“ šypsantis. Ką būtų galima jiems patarti?
Vis daugiau pacientų pageidauja estetinių breketų. Dabar jau yra keraminių, safyrinių, net liežuvinių breketų. Šie breketai mažiau pastebimi, todėl itin populiarūs.
Keraminiai breketai – tai iš keramikos pagaminti breketai, atliekantys tas pačias funkcijas, bet turintys geresnį estetinį vaizdą.
Safyriniai breketai pagaminti iš monokristalinio dirbtinio safyro. Jie skaidrūs, itin užapvalintais kampais. Tiek keraminiai, tiek safyriniai breketai nėra itin patvarūs.
Liežuviniai breketai apskritai klijuojami iš vidinės dantų pusės.
Na, liežuviniai turbūt mažiausiai pastebimi. Ar jie turi kokių nors trūkumų, palyginti, pavyzdžiui, su įprastais metaliniais?
Liežuviniai breketai klijuojami iš vidinės dantų pusės ir kalbant arba šypsantis jų nesimato. Tačiau jie turi savų trūkumų:
šie breketai dirgina liežuvio gleivinę, kuri jautresnė nei skruostų ar lūpų (juos įprastai dirgina išoriniai breketai);
tinka ne visiems klinikiniams atvejams;
sudėtingiau kokybiškai išvalyti dantis;
brangesni už metalinius, keraminius ir safyrinius.
Kokios apskritai komplikacijos gali įvykti nešiojant breketus?
Pirmiausia tai dantų apnašų kaupimasis ant dantų ir breketų tinkamai jų neprižiūrint. Dėl to vystosi dantų ėduonies ir periodonto pažeidimai. Dažnai girdime, kad breketai gadina dantis. Tačiau dažnai ir gerai valant ir prižiūrint dantis bei breketus, taip neatsitinka.
Yra žmonių, kuriems gali kilti alergija nikeliui (esančiam metaliniuose breketuose) ir lateksui (esančiam elastinės gumose, grandelėse ir pan.). Tiesiog reikėtų perspėti ortodontą, kad jis galėtų parinkti breketus be nikelio ir priemones, į kurias lateksas neįeina.
Dar viena galima komplikacija – dėl breketų nešiojimo burnoje gali atsirasti žaizdelių. Reikėtų naudoti skalavimo skysčius, dantų vašką, dantų silikoną ir patepti jas gijimą skatinančiais tepalais.
Kita komplikacija – dantų šaknų tirpimas. Nešiojant breketus, vyksta didesnio ar mažesnio laipsnio šaknų tirpimas. Be to, dantims judant, tarp breketų esančios vielos galas gali pradėti durti į skruostą. Tokiu atveju reikėtų užsidėti dantų vaško ir kuo greičiau kreiptis į ortodontą.
Nešiojant breketus negalima valgyti kietų produktų: kepintos duonos, karamelinių saldainių, irisinių saldainių, riešutų, kramtomosios gumos. Negalima kąsti obuolio, morkos (juos galima valgyti tik susipjausčius). Nulūžus breketui, kuo skubiau reikia kreiptis į ortodontą.
Turbūt nešiojant breketus dantų priežiūra ypač svarbi. Kuo ji ypatinga?
Nešiojant breketus, burnos ertmės higiena vaidina didžiulį vaidmenį. Patartina valyti ryte ir vakare su įprastais ar ortodotiniais šepetėliais ir pastomis. Šepetėlis turi būti minkštas, užapvalintais šereliais. Dantis šepetėliu reikia valytis 2–3 minutes. Pirmiausia horizontaliais judesiais išvalomos sritys aplink breketus, tuomet valomi dantų skruostiniai kramtomieji ir vidiniai paviršiai. Prieanginiai paviršiai gali būti valomi šluojamaisiais, sukamaisiais judesiais. Kramtomieji paviršiai – horizontaliais ir sukamaisiais, gomuriniai ir liežuviniai – šluojamaisiais judesiais. Labai svarbu nuvalyti apnašas, susikaupusias netoli dantenų krašto. Jei nėra sąlygų išsivalyti dantų, reikėtų po valgio burną skalauti vandeniu.
Vien dantų šepetėliu gerai nuvalyti apnašų nepavyksta, dėl to reikėtų įsigyti tarpdančių šepetėlius, dantų siūlą. Jais valome sritis tarp breketo ir danties paviršiaus bei tarpdančius. Galima naudoti ir specialius dantų irigatorius. Po kiekvieno valgio patariame išsiskalauti dantų skalavimo skysčiais.
Esant reikalui, patartina kas 6 mėnesius atlikti profesionaliąją burnos ertmės higieną.
Kurie breketai vis dėlto reikalauja mažiausiai priežiūros, kurie – daugiausiai?
Daugiausiai priežiūros reikalauja liežuviniai breketai, nes jie turi didelį padą, kuris tvirtinasi prie vidinės danties pusės ir užima beveik visą danties plotį (išorinių breketų jis labai mažas). Prie pado lengviau tvirtinasi dantų apnašos, jos sunkiai pasišalina net ir valant.
Dažnai žmonės mano, kad susigrūdę ar išsiklaipę dantys – tik estetinė problema. Ar taip yra, jei ne, kas dar atsitinka?
Dažniausiai tai nėra tik estetinė, bet ir funkcinė problema. Sukandama tik tam tikromis dantų grupėmis, netinkamai atkandamas ar sukramtomas maistas, vystosi dantų ėduonis, periodonto pažeidimas, dantys nusidėvi.
Tačiau nemažai manančiųjų, kad breketais galima dantis tiesinti tik paaugliams. Ar yra amžiaus riba?
Ne, breketais gydomi nuo 8 iki 80 metų pacientai. Taigi pagerinti dantų būklę niekada nėra vėlu.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau