){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Linas – augalas, pražystantis tik vienai dienai. Žinoma etnologė Gražina Kadžytė pasakoja, kad yra netgi tokia minklė: kurią dieną dangus ant žemės nugula? Nagi tą dieną, kai linai pražysta. Gal todėl liaudies tikėjimuose – tai šventas augalas, dar vadinamas saulės žolynu ir laukų auksu.
Linas – viena iš seniausiai kultivuojamų kultūrų žmonijos istorijoje. Linai auginami nuo seniausių laikų, tačiau nustatyti, kur yra jų tėvynė, – sudėtinga. Lietuvos teritorijoje linai buvo pradėti auginti maždaug prieš 4000 metų.
Ypatingą reikšmę šis augalas turi medicinoje. Dar Hipokratas jį pavadino augalu nuo visų ligų. Lino vertę parodo ir lotyniškas šio augalo pavadinimas linum usitatissimum, tai reiškia „pats naudingiausias“. Senovės Rytų medicinoje linų sėklos buvo vartojamos kaip priemonė organizmui valyti. Linų sėklos (sėmenys) ir iš jų išspaustas aliejus nuo seno naudoti ir mūsų liaudies medicinoje.
Linų sėmenų aliejus – tradicinis lietuvių produktas. Aliejumi buvo skaninamas maistas, jo pildavo į košes, į raugintų kopūstų, sūdytų grybų, virtų bulvių, pupelių ir žirnių, morkų ir burokėlių valgius, kad organizmas geriau pasisavintų riebaluose tirpius vitaminus.
Tada, kai sintetintų riebalų nebuvo ir žmonės jų mažai gaudavo, pagrindas buvo linų aliejus. Kaip sako etnologė Gražina Kadžytė: „visi advento ir gavėnios pasninkai praeidavo su linų aliejumi“.
Mūsų protėviai žinojo ir gydomąsias lino galias. Linų sėmenų maišelius gulintiems ligoniams pakišdavo, kad neatsirastų pragulų. Karštais linų sėmenų kompresais gydė votis, kad greičiau pratrūktų ir išgytų.
Sėmenų nuoviras gelbėdavo susirgus vidurių ligomis, taip pat sergant astma, bronchitu, tuberkulioze ar plaučių uždegimu. Juo slopindavo virškinimo negalavimus. Linų sėmenų kisieliumi gydytos skrandžio opos, gastritai.
Linų sėmenų aliejus sumažina trombų širdyje, plaučiuose, galvos smegenyse riziką, mažina kraujo spaudimą, padeda atsikratyti antsvorio.
Sėmenų aliejumi galima tepti sutrūkinėjusias ir žvynelinės pažeistas odos vietas. Jis gydo nuospaudas ir naikina karpas, netgi gerina regėjimą.
Riebalai gali būti naudingi ir nenaudingi. Naudingi riebalai – tai tie, kurie kambario temperatūroje būna skysti ir kurių sudėtyje yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Nepakeičiamosios riebalų rūgštys yra būtinos žmogaus organizmui, gaminant įvairius biologinius junginius. Kadangi nepakeičiamųjų riebalų rūgščių organizmas negali pats pasigaminti, tai privalo jų gauti su maistu. Tokios riebalų rūgštys yra polinesočiosios. Iš jų pačios vertingiausios – omega 3 ir omega 6.
Linų sėmenų aliejaus, daugiau nei kitų rūšių aliejų, sudėtyje yra ypač didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejuje polinesočiųjų riebalų rūgščių labai mažai, jame vyrauja mononesočiosios riebalų rūgštys.
Sėmenų aliejus yra spaudžiamas šaltuoju būdu, tai reiškia kad visos jame esančios veikliosios medžiagos išlieka aktyvios. Linų sėmenų aliejuje yra ir riebaluose tirpių vitaminų, jie taip pat yra biologiškai veiklūs, tarp jų ir vitamino E, kuris yra puikus antioksidantas.
Prieš kokius 15–20 metų linų sėmenų aliejaus mes ir nusipirkti nelabai galėjome, o dabar jis tiesiog be reikalo primirštas.
„Labiausiai sveikatinamai veikia polinesočiosios, ypač omega 3, riebalų rūgštys, kurios yra aktyvus sveikatinamasis veiksnys, taip pat svarbios ir omega 6 rūgštys, – teigiamas sėmenų aliejaus sudedamąsias dalis vardija Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas. – Jeigu žmonės labai daug vartoja gyvūninių riebalų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, tai, aišku, pirmiausia kyla širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, aterosklerozės išsivystymo rizika. Be to, riebiai valgant, labai padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje, didėja tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterims didėja krūties vėžio rizika.“
Šių svarbių gyvybiniams procesams medžiagų daugiausiai yra šaltai spaustame ir nerafinuotame linų sėmenų aliejuje.
Beje, augalinis sėmenų aliejus, palyginti su žuvų riebalais, yra malonesnio skonio ir kvapo, ne toks brangus ir jame nėra toksinų.
Dėl aliejuje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių sėmenų aliejus greitai oksiduojasi, dėl to jis turi būti laikomas šaltai, o atidarius – suvartojamas per 3–5 savaites. Ypač greitai suyra esant aukštai temperatūrai, todėl grynas linų sėmenų aliejus nerekomenduojamas kepant. Ilgiau laikant, veikiant šviesai, deguoniui, linų sėmenų aliejus labai greitai praranda savo vertingąsias savybes, apkarsta.
Sėmenų aliejų siūloma vartoti tik nerafinuotą, jo nekaitinti, o gardinti salotas, gaminti padažus, pilti į sriubas. Toks jis nepraras savo sudedamųjų dalių, tokių svarbių mūsų sveikatai.
Tiesa, nors sėmenų aliejus vis dėlto nėra panacėja, tačiau galima tvirtai pasakyti, kad, nuolat vartojant linų sėmenų produktų, sveikatos sutrikimų bus gerokai mažiau. Kadangi šis aliejus neturi žalingo šalutinio poveikio, todėl jis dar vadinamas jaunystės eliksyru.
• Palmitino rūgštis – 6,0
• Stearino rūgštis – 2,5
• Arachidino rūgštis – 0,5
• Oleino rūgštis – 19,0
• Linoleno rūgštis – 24,1
• Alfa linoleno rūgštis – 47,4
• Kitos – 0,5
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę