Apibūdinimas. Atsišakojęs nuo n. peroneus communis priekiniame blauzdos paviršiuje, n. peroneus superficialis yra tarp mm. peronei longus et brevis. Vidurinio ir apatinio blauzdos trečdalio riboje nervas kerta blauzdos fasciją ir šakojasi į dvi šakas, kurių viena inervuoja blauzdos apatinės dalies odą, o kita – nugarinį pėdos I–IV pirštų paviršių. Motorinės šakos atsišakoja apie 10 cm virš šoninio šeivikaulio gumburo ir inervuoja m. peroneus longus ir brevis, atliekančius pėdos eversiją ir abdukciją.
Etiopatogenezė. N. peroneus superficialis dažniausiai spaudžiamas ten, kur nervas kerta blauzdos fasciją. Nervas iš dalies yra fiksuotas prie šeivikaulio kaklelio. Trakcinis (tempimo) nervo pažeidimas galimas, patyrus fleksinio ar inversinio tipo pėdos traumą. Ligos priežastis gali būti dėvima avalynė aukšta pakulne, pes excavatus, pes equinum. Tiesiogiai nervą spaudžia plyšęs raumuo, fascijos, angos srities lipomos ar hematomos. Ligos simptomai paprastai išryškėja sergant cukriniu diabetu, hormoniniu nepakankamumu, esant antsvorio ar dirbant darbus, susijusius su kojų įtampa (klūpint, pritūpus). Esant paskatinančių veiksnių (kojos užkėlimas ant kojos, kojos pasukimas sėdint kai kuriomis jogos padėtimis), taip pat galima nervo kompresija. Ši patologija gali pasireikšti ir komos ištiktiems pacientams, taip pat visiškai paralyžiuotiems asmenims, kai paralyžių sukelia kitos ligos (pvz.: sunkus Guillain-Barre sindromas).
Klinika ir diagnostika. Blauzdos apatinio ar vidurinio trečdalio, rečiau pėdos nugarinio paviršiaus skausmas, plintantis į nugarinį pėdos paviršių, blauzdos šoninį ir nugarinį paviršius. Skausmą lydi parestezijos. Nugariniame pėdos ir pirštų paviršiuje nustatoma paviršinio jutimo sutrikimų. N. peroneus superficialis palpuojamas linijoje, jungiančioje šeivikaulio galvą ir išorinės kulkšnies priekinę dalį. Skausmas plinta proksimaliai pagal n. peroneus superficialis ar n. ischiadicus eigą arba distaliai į pėdos nugarinį paviršių. Nusilpsta pėdos nugręžimas. Skausmo ir parestezijų provokaciniai testai: pirštų spaudimo, forsuotos pėdos fleksijos, manžetės, kėlimo. ENMG rodo pailgėjusį n. peroneus superficialis sensorinio atsako latentinį periodą.
Gydymas. Pagrindinis metodas – konservatyvi terapija, gydymas nuo uždegimo, paraneurinė gliukokortikoidų blokada taikoma retai. Kai konservatyvus gydymas neefektyvus, taikoma chirurginė nervo dekompresija (ypač retai) – fasciotomija.
Profilaktika. Identifikuoti grupes pacientų, profesijas, skatinančias susidaryti kompresijas. Sunkiems pacientams padėti pagalvėles, apsaugančias nuo spaudimo, perkeliant pacientus vengti nervo spaudimo, ištempimo.
Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.