Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Dalia Rusteikienė pritaria, kad ne tik vaistais galima sėkmingai gydyti depresiją. Nepaisant to, kad pastaruoju metu gausiai atsiranda vis naujų veiksmingų psichotropinių vaistų, neretai negaunama laukto rezultato. Vis dažniau susiduriama su rezistentiškomis gydymui būsenomis. Neatsižvelgiant į gydymo būdą, 30–50 proc. depresijų pradžioje gydymas būna neveiksmingas. Taip pat svarbi yra remisijos problema. Jos nepasiekus, padidėja atkryčio rizika, savižudybės pavojus.
Esmė – audinių ir organų aprūpinimo deguonimi pagerinimas. Sveikam žmogui stabilizuojama sveikata, pagerėja fizinė forma. Sergančiojo kūne – suaktyvina būtinuosius savigydos procesus. Silpnas, impulsinis magnetinis laukas naudojamas daugelio ligų profilaktikai, joms gydyti ir reabilitacijai. Magnetinė terapija koreguoja organizmo bioritmo procesus ir stiprina žmogaus imuninę sistemą. Pagerėja kraujotaka, padidėja deguonies pasisavinimas audiniuose.
Kartu su kolega taikėme magnetinę terapiją mūsų skyriaus pacientams ir tyrėme silpno impulsinio magnetinio lauko įtaką galvos smegenų regioninei kraujotakai. Pacientų atrankai ypatingų reikalavimų nebuvo. Terapija netinka tik esant ūmiai psichozei su psichomotoriniu sujaudinimu, paciento elgesį dezorganizuojančiais kliedesiais. Daugiausiai gydėme sergančiuosius įvairios etiologijos, vidutinio arba sunkaus laipsnio depresija (pirmas ar pasikartojantis epizodas). Pastebėjome, kad pagerėjo pacientų nuotaika, bendra savijauta, dėmesio koncentracija ir atmintis, susireguliavo miegas, sumažėjo ar visai išnyko galvos svaigimas ar skausmai. Kadangi mūsų skyriaus ligoniai dažnai serga ir gretutinėmis, t.y. ne psichikos ligomis, tai sumažėjo nugaros, sąnarių skausmai, susireguliavo arterinis kraujo spaudimas.
Svarbu pažymėti, kad gydymas silpnu impulsiniu magnetiniu lauku taikomas kartu su psichotropiniais vaistais, individualia ir grupine psichoterapija, užimtumo ir psichosocialinės reabilitacijos užsiėmimais, elektros impulsų terapija. Antidepresiniu poveikiu pasižymi žoliniai vaistai, savo sudėtyje turintys jonažolės ir pasifloros.
Gydymas impulsine magnetine terapija taikomas ligoniams kiekvieną dieną gydymo stacionare laikotarpiu. Vidutinė procedūros trukmė – 8 minutės.
Literatūros duomenimis, gauta gerų rezultatų taikant magnetinę terapiją kartu su kitais gydymo metodais daugeliui psichikos ligų gydyti. Be depresijos, šis gydymo būdas sėkmingai taikomas sergantiems išsėtine skleroze, šizofrenija, migrena, Alzheimerio liga ir kt.
Gydymo magnetiniu lauku negalima skirti pacientams, kuriems buvo atlikta organo transplantacija. Nėštumas yra reliatyvi kontraindikacija. Įdomu, kad magnetinę terapiją galima taikyti ir sergantiesiems onkologinėmis ligomis, nes šis gydymo būdas nedidina onkologinių ląstelių augimo, netgi sumažina. Stiprinama imuninė organizmo sistema.
• Gerėja bendra paciento savijauta.
• Kompleksinis gydymas turi teigiamą psichologinį poveikį.
• Reguliuojama pigmento melatonino gamyba (šalia kitų poveikių, jis turi migdomąjį, antidepresinį, imuninę sistemą ir ląstelių atsinaujinimą gerinantį poveikį)
• Pastebimas greitesnis atsakas į vaistus.
• Sutrumpėja gydymo stacionare laikas.
• Nėra šalutinių poveikių.
Jonažolė
Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad paprastosios jonažolės ekstraktas yra veiklus ir nekenksmingas vaistas blogai nuotaikai gydyti. Po gydymo jonažole padidėja atidumas ir sutelktumas, sugrįžta darbingumas, išnyksta silpnumas, vidinė baimė, galvos skausmai ir nemiga.
Ši vaistažolė skatina serotonino bei daugelio smegenis aktyvinančių hormonų apykaitą, kartu slopindama depresinę būseną palaikančias medžiagas. Jonažolėje esančios medžiagos, ypač hipericinas ir kira, sustiprina saugumo jausmą, ramina vegetacinę nervų sistemą.
Rausvažiedė pasiflora
Vaistažolė pasiflora tradiciškai vartojama kaip raminamasis, nervingumą ir nemiegą mažinantis vaistas. Ji padeda atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ir užmigti, sušvelnina stresą. Nuo seno vartojama skausmui malšinti, nemigai, susijusiai su neurastenija ar isterija, gydyti, nerviniam išsekimui šalinti. Šiandien šis augalas vartojamas nervinei įtampai slopinti, raminamai būsenai sukelti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
J.MARKŪNO knyga ”ŽMOGAUS GYVENIMO NESĖKMIŲ IR LIGŲ PRIEŽASTYS IR GALIMYBĖS JŲ IŠVENGTI”
http://img199.imageshack.us/img199/7794/jonoknyga.jpg
Ne šiaip sau sakau, o tai iš tikro šimtus nelaimingų žmonių į geresnę būseną atvedus knyga.
NE KAS KITAS, O TIK PATS ir darkart sakau PATS žmogus turi dėti pastangas. Nes nėra nepagydomų ligų yra tik nepagydomi žmonės
Aš 10 metų sirgdamas sunkia depresija esu krūvas vaistų ir gydymo būdų išbandęs, o reikėjo GAL tik šios knygos išmintį suprasti, kuri taip paprastai parašyta.
Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis - sena išmintis sako:
Juk depresija dvasinė liga, vadinasi ir gydymas dvasinis. Tik atminkit negalima greitai atsisakyt vaistų
Tai gydomoji knyga, padedanti visiems, ieškantiems gyvenimo pilnatvės ir ramybės. Labai sunku ją į rankas paimt bet paskaitykit ją, daug ką suprasit, ir skaitydami pajausit palengvejimą ir savo būsenos pagerėjimą TAI GARANTUOTA. Visiems linkiu sėkmės beieškant dvasios ramybės.
Aš ją rekomendavau pažįstamiems ir kurie perskaitė tie su manim bendrauja BET JAU BE DEPRESIJOS.
SPUMMER@GMAIL.COM
vat kai užpuola ligos ir prispaudžia skausmai, tada depresijos tikrai gali užplūsti. man buvo taip priesš metus - pastoviai kenčiau nežmoniškus skausmus, o naktys visos buvo pravaikščiotos iš kampo į kampą.
tada užpuolė ir mane depresija. bandžiau visaip gydytis, bet man padėjo prostamolis. po jo vartojimo sustvarkė sveikata, o kai žmogus sveikas, tai ir gyvent norisi