Raupsai (Hanseno liga) (A30.0)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Mycobacterium leprae, gramneigiamoji aerobinė lazdelė, atspari rūgštims, neauganti maitinamosiose terpėse, priklausanti Mycobacteriaceae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – tik sergantieji žmonės;
užsikrečiama oro lašiniu būdu ilgai bendraujant su ligoniais (dažniausiai šeimose).
Bendraujant su negydytais sergančiaisiais raupsais ligoniais, užsikrėtimo rizika siekia 10%. Sergančiųjų šeimose dažniausiai užsikrečia vaikai iki 10 metų amžiaus. Vyrai serga dažniau negu moterys. 

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis ilgas – nuo 6 mėn. iki 20 metų (dažniausiai 3–5 metai);
liga vystosi palaipsniui;
kartais pakyla temperatūra, skauda sąnarius, atsiranda bendras silpnumas; kitais atvejais
temperatūros gali nebūti, atsiranda anemija, mieguistumas,
bendras silpnumas,
parestezijos;
tipiškas ankstyvas raupsų požymis – odos pokyčiai: viena ar kelios hipopigmentinės
arba hiperpigmentinės dėmės su visišku jautrumo išnykimu ar parestezija;
jei odos pokyčiai yra veide, jautrumas gali išlikti.
Pagal klinikinius-histologinius pokyčius skiriamos dvi raupsų formos – tuberkulinė (tuberkuloidinė) ir leprominė (lepromatozinė).
Tuberkulinė raupsų forma (A30.1):
pradinėje stadijoje atsiranda židiniai odoje - hipopigmentinės dėmės, turinčios aiškias ribas ir susilpnėjusį jautrumą;
vėliau židinys didėja, jo kraštai pakyla virš sveikos odos ir įgauna žiedo formą;
susiformavęs židinys visiškai netenka jautrumo, išnyksta prakaito liaukos, plaukų folikulai;
periferiniai nervai, einantys iš susiformavusio židinio, gali padidėti, kartais juos galima išpalpuoti ar net pamatyti; dėl nervų pažeidimo vystosi raumenų atrofijos ir kontraktūros (plaštakų, pėdų);
atsiranda opos pėdose (dėl traumų), netenkama falangų, vystosi keratitai, ragenos
išopėjimai – aklumas.
Leprominė forma (A30.5):
atsiranda židiniai odoje – hipopigmentinės dėmės, neturinčios aiškių ribų; dėmių centrinė dalis iškilusi, sustandėjusi ir infiltruota;
dažniausia židinių lokalizacija – veidas (nosis, skruostai, antakiai), ausų kaušeliai, riešai, alkūnių ir kelių sąnariai, sėdmenys; infiltracija, sustandėjimas ir kiti odos pokyčiai palaipsniui progresuoja: išnyksta antakiai, įdumba nosies nugarėlė, atsiranda gilios raukšlės veide, ypač kaktoje („liūto veidas“); dėl pokyčių nosies gleivinėse atsiranda kraujavimas iš nosies, nosies landų obstrukcija, iširsta nosies pertvara – „balno nosis“; gali Išsivystyti laringitas, keratitai, iridociklitai;
dėl testikulų infiltracijos ir randėjimo vyrams atsiranda nevaisingumas, dažnai – ginekomastija; ryškiai padidėja pažastų ir kirkšnių limfmazgiai, neskausmingi; nebūna ryškesnių periferinių nervų pokyčių, tačiau galūnių distalinėse dalyse jautrumas žymiai sumažėjęs. Galima sirgti raupsais su vienodai išreikštais tuberkulinės ir leprominės formų simptomais.
4. Diagnozę pagrindžia:
pažeistų audinių mikroskopinis tyrimas: nudažius preparatus Cylio-Nil-seno būdu randama
daug rūgštims atsparių raupsų mikobakterijų;
sergant tuberkuline raupsų forma teigiamas alerginis odos mėginys su leprominu;
histologiniuose odos bioptatų tyrimuose randami būdingi periferinių nervų pokyčiai.

5. Diagnozės formulavimas:
Lepra.
Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
pagrindinis vaistas – dapsonas (4,4 – diaminodifenilsulfonas, difenilsulfonas), tačiau jam gali būti atsparios raupsų mikobakterijos. Labai efektyvūs vaistai yra rifampicinas ir klofaziminas. Teberkulinės formos gydymui skiriama gerti vienu metu dapsono po 100 mg 1 kartą per parą (kas 24 val.) ir rifampicino 600 mg 1 kartą per mėnesį, gydymo trukmė – 6 mėnesiai. Leprominės raupsų formos gydymui skiriama gerti vienu metu dapsono po 100 mg ir klofazimino po 50 mg 1 kartą per parą (kas 24 val.) bei rifampicino po 600 mg 1 kartą per mėnesj, gydymo trukmė – 1–2 metai.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai j veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) mazginės leprozinės eritemos gydymui galima skirti trumpą prednizolono kursą (60-80 mg per dieną).
5. Simptominis gydymas:
a) jei yra CNS sujaudinimo reiškinių, skiriama raminamųjų;
b) atsiradę pažeistos odos išopėjimai, nukritusių falangų ir kitų distalinių galūnių dalių vietos gydomos chirurgiškai.
Ligoniai gydomi specializuotose gydymo jstaigose – leprozoriumuose. Specifinės profilaktikos nėra. Yra nuomonių, kad veiksminga BCG vakcina, tačiau tai neįrodyta.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė