Pagalba širdžiai per vasaros karščius

Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai. Pirmoji apie save dažniausiai praneša širdis, kuri neramiai spurda krūtinėje. Kai kurie žmonės tomis prastos savijautos akimirkomis jaučia širdies permušimus, smarkų širdies plakimą. Šių simptomų daugelis išsigąsta, nes bijo, kad gali ištikti infarktas arba insultas, širdis gali staiga sustoti. Be to, dar prisideda nerimas ir silpnumas. Dėl šių simptomų daugelis vyresnio amžiaus žmonių kreipiasi į gydytoją, kuris tokios prastos savijautos priežastimi dažnai įvardija organizmui svarbių mineralų netekimą.

Apie mineralų svarbą

Dažniausiai vasarą netenkama kalio ir magnio, bet šiek tiek galima netekti ir kitų makro- bei mikroelementų. Visa tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems būna ir kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, skundžiasi skausmais širdies plote arba padidėjusiu kraujospūdžiu.

Kalio ir magnio stoka organizme gali pasireikšti bendru silpnumu, apatija. Dažnai žmonės skundžiasi juos apėmusiu tinguliu, nenoru dirbti, nes yra karšta. Tačiau taip gali atsitikti ne dėl karščio, o netekus pagrindinių mineralų. Todėl, prastai pasijutus, nedelsiant reikia papildyti organizmo atsargas kaliu ir magniu.

Pirmieji požymiai, bylojantys apie kalio trūkumą, yra silpnumas, mirgėjimas akyse, padažnėjęs pulsas, atsirandantys „permušimai“ (ekstrasistolės), kraujospūdžio šokinėjimas. Kartais atsiranda raumenų skausmas ir silpnumas, vidurių užkietėjimas, troškulys, sausėja oda, sumažėja kraujospūdis.

O magnis dalyvauja nervų sistemos veikloje, termoreguliacijos procesuose, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, atpalaiduoja raumenis, būtinas energiniams ląstelių procesams, svarbus kalcio apykaitai. Magnis taip pat plečia kraujagysles, reguliuoja kraujo spaudimą, gerina periferinę kraujotaką. Kai trūksta magnio, kraujyje sumažėja kalcio ir kalio kiekis. Magnio trūkumas gali išsivystyti dėl gausaus alkoholio, kavos vartojimo, viduriuojant, laikantis dietų, sportuojant, gausiai prakaituojant.

Vasarą paprastai mažiau valgome, bet daugiau geriame. Todėl šiuo metų laiku reikėtų vartoti mineralais praturtintą, natūralų negazuotą mineralinį vandenį, kuris papildytų mūsų organizmo atsargas. Be to, kalio ir magnio mūsų organizmas gali gauti iš kasdienių maisto produktų, ypač žalios spalvos daržovių, vaisių. Todėl vasarą patartina daugiau valgyti bulvių, bananų, avokadų, melionų, razinų, apelsinų, špinatų, pupų, pieno, sūrio.

Kodėl labiausiai kenčia širdininkai?

Vasaros karščiai visada sukelia daugiau rizikos mūsų sveikatai. Ypač atsargiems reikėtų būti tiems žmonėms, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių negalavimai.

Pirmiausia per vasaros karščius nukenčia aukšto kraujospūdžio liga (hipertenzija), išemine širdies liga sergantys žmonės, taip pat asmenys, kuriems vystosi širdies nepakankamumas, širdies ydos arba neinfekcinės kilmės širdies patologijos. Per vasaros karščius dažnai žmones ištinka infarktas ir insultas.
Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla atmosferos slėgis ir oro temperatūra, sumažėja oro drėgnumas, didėja prakaitavimas. Taip organizmas pradeda stokoti skysčių, o tai išprovokuoja įvairius patologinius procesus: arterinio kraujospūdžio padidėjimą, nepakankamą smegenų aprūpinimą deguonimi.

Dėl gausaus prakaitavimo organizme vystosi elektrolitų balanso sutrikimas, nes kartu su prakaitu pasišalina ir naudingos organizmo druskos. Taigi organizme tirštėja kraujas, išauga kraujo krešulių, kurie gali užkimšti gyvybiškai svarbių organų kraujagyslių spindį, susidarymo tikimybė. Metams bėgant progresuoja aterosklerozė, todėl padidėjęs kraujo klampumas ir kiti nukrypimai per karščius gali pasireikšti kur kas dažniau.

Sunkiausiai karščius pakelia žmonės, sergantys sunkesniu širdies nepakankamumu. Taip yra todėl, kad viena iš pagrindinių medikų rekomendacijų tokiems ligoniams yra suvartojamų skysčių ribojimas. Mat kuo daugiau skysčių žmogus vartoja, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai, o šių ligonių širdis dirba ir taip silpnai, todėl kuo daugiau skysčių širdžiai tenka perpumpuoti, tuo jai sunkiau susidoroti su krūviu. Tad per karščius, kada sveikiems žmonėms per dieną rekomenduojama išgerti daugiau kaip 2–3 litrus skysčių, širdies nepakankamumu sergantiems padidinti skysčių kiekio nerekomenduojama.

Kaip ištverti karščius?

Vasara diktuoja savo sąlygas, todėl apžvelkime priemones, kurios gali padėti širdininkams ištverti karščius.

Svarbiausia, ką reikia žinoti sergantiesiems hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusiems miokardo infarktą, yra vykdyti visus gydytojo kardiologo nurodymus ir paskyrimus ir jokiu būdu per karščius nenustoti vartoti anksčiau paskirtų vaistų. Ypač reikėtų paminėti kraują „skystinančius“ medikamentus.

Per karščius, kaip ir esant normaliai oro temperatūrai, būtina kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą ir, be įprastinių vaistų, su savimi visada turėti vaistus, kurie prireikus gali greitai sumažinti kraujospūdį. Ligoniai, sergantys išemine širdies liga, per karščius su savimi turi turėti skubios pagalbos priemones, kurios naudojamos ištikus stenokardijos priepuoliui.

Pasistenkite vasarą per didžiausio saulės aktyvumo valandas (nuo 11 iki 17 val.) neiti į lauką be didelės būtinybės. Jeigu tomis valandomis vis dėlto teko išeiti iš namų, stenkitės būti pavėsyje ir venkite tiesioginių saulės spindulių. 

Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, ypač tai svarbu prisiminti vyresniems kaip 55 metų žmonėms. Moterys nuo saulės gali prisidengti savo spalvingais skėčiais, ir to nereikėtų gėdytis, nes būtent skėtis gali puikiausiai apsaugoti nuo agresyvios saulės.

Per karščius rinkitės šviesius judesių nevaržančius drabužius iš natūralių audinių (lino, medvilnės, šilko). Akims apsaugoti nešiokite akinius nuo saulės.

Kai lauke karšta, nepersistenkite su fiziniu krūviu, nes organizmui ir taip sunku. Įrodyta, kad karščiai neigiamai atsiliepia ir mūsų protinei veiklai, nervų sistemai. Todėl stenkitės nepervargti, padėkite savo širdžiai.

Karštomis vasaros dienomis stenkitės mažiau laiko praleisti už vairo. Mat dėl karščių labai susilpnėja vairuotojo dėmesingumas ir susikaupimas, sutrinka reakcija, dėl to gali įvykti avarija.

Norėdami palengvinti troškulį, gerkite po nedaug ir mažais gurkšneliais, kad krūvis širdžiai būtų kiek įmanoma mažesnis. Per dieną išgerkite ne mažiau kaip 2 litrus skysčių, tačiau vanduo ir kiti gėrimai neturi būti iš šaldytuvo. Norėdami numalšinti troškulį, valgykite vaisių, ypač obuolių.

Vasarodami paplūdimyje, kas pusę valandos nueikite išsimaudyti arba tiesiog pastovėkite vandenyje. Jokiu būdu negalima užmigti ant saulės, todėl paplūdimyje naudokite skėčius nuo saulės ar kitas pavėsio priemones.

Karštą vasaros dieną dažniau valykite namus šlapia šluoste ir naudokitės oro ventiliatoriumi ar kondicionieriumi.

Konsultavo LSMU  Kardiologijos klinikos gydytojas prof. Rimvydas Šlapikas