){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Po raktikaulio, kaip ir kitų kaulų lūžų, gali būti lūžgalių dislokacija (kai lūžgaliai pasislenka vienas kito atžvilgiu) arba ne. Pagal aprašymą galima spręsti, kad raktikaulis arba tik skilęs arba lūžęs, tačiau nėra lūžgalių dislokacijos. Tokiu atveju dedamas įtvaras, traukiantis pečius atgal ir mažinantis išilginę apkrovą raktikauliui, kad nepasislinktų lūžę kaulo galai. Jeigu raktikaulis lūžta pasislenkant lūžgaliams vienas kito atžvilgiu, dažniausiai gydoma chirurginiu būdu, sugrąžinant kaulo linijų vientisumą ir sutvirtinant lūžgalius metaline detale. Sugijus raktikaulio, kaip ir bet kurio kito kaulo, lūžiui, lieka gerai čiuopiamas, kartais ir matomas kaulo sustorėjimas. Tai ne gydymo brokas, bet susidaręs vadinamasis kaulinis rumbas. Siekiant išvengti tikrų komplikacijų reikia vengti bet kokio fizinio apkrovimo tai rankai, kurios raktikaulis lūžęs. Ką nors keliant ar kitaip apkraunant ranką, lūžgaliai gali pasislinkti. Kita komplikacija, galinti atsirasti dėl fizinio krūvio, – tai pseudoartrozė. Dėl fizinio krūvio visą laiką judantys (nors tie judesiai ir labai maži) vienas kito atžvilgiu lūžgaliai negali suaugti, todėl ilgainiui susiformuoja paslanki jungtis, vadinama netikru sąnariu. Tuomet reikalinga operacija.
