){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ortodontinis gydymas būtinas, kai dėl netaisyklingo sąkandžio traumuojami kietieji dantų audiniai, vystosi apydančio uždegimas ar sutrikdomas normalus smilkinkaulio apatinio žandikaulio sąnario funkcionavimas. Vis dėlto šiandien daug dažniau ortodontinis gydymas pradedamas dėl estetinių sumetimų. Tiesūs dantys ir graži šypsena dažnai yra pagrindinis motyvas kreiptis į ortodontą. Nemanau, kad graži šypsena yra vien tik įvaizdžio elementas. Sutvarkyti dantys atspindi žmogaus požiūrį į savo sveikatą, leidžia patogiai jaustis ir užtikrina gerą gyvenimo kokybę.
Gydytojas ortodontas gali padėti įvairaus amžiaus pacientams. Šiuo metu ortodontijos klinikose nemažai ir 30-mečių, ir net 50-mečių pacientų. Jų gydymas kitoks nei vaikų. Pirma, suaugusiųjų dantys jau turi, pavadinkime, „savo gyvenimo istoriją“. Dantys jau gali būti nudilę, pažeisti karieso, restauruoti vainikėliais. Dažnai vienas ar keli dantys jau būna pašalinti. Todėl suaugusiųjų ortodontinis gydymas trunka ilgiau, nes reikalingas kompleksinis gydymas, dalyvaujant kelių odontologijos sričių specialistams.
Antra, vaikai auga, ir todėl, taikant plokšteles ar breketus, galima koreguoti ne tik dantų, bet ir žandikaulio vystymąsi. Tuo tarpu suaugusiajam įprastinėmis ortodontinėmis priemonėmis žandikaulio negalima nei padidinti, nei sumažinti. Ypač sunkias ortodontines anomalijas, kai žandikaulių dydžiai labai skiriasi, tenka ne tik gydyti ortodontiškai, bet kartu koreguoti ir chirurgiškai.
Trečia, suaugusiems vyresnio amžiaus pacientams dažnai dėl uždegimų būna pažeisti apydančio (periodonto) audiniai ar net didelio laipsnio danties šaknį laikančio žandikaulio kaulo rezorbcija. Tuomet sąkandžio koregavimo galimybės gana ribotos.
Dažniausiai suaugusieji kreipiasi dėl netaisyklingos viršutinių ir apatinių priekinių dantų padėties, kai „kreivi dantys“ matyti kalbant, šypsantis ar juokiantis. Labai dažnai ši iš pirmo žvilgsnio paprasta situacija slepia rimtus patologinius pokyčius, atsiradusius ir negydytus dar paauglystėje ar susiformavusius vėlesniu gyvenimo laikotarpiu. Gana dažnai dėl su amžiumi susijusių apydančio audinių pakitimų tarp dantų gali atsirasti tarpų, priekiniai dantys pasvyra lūpų link – jie atrodo tarsi išskleista vėduoklė.
Pastaruoju metu nemažai daliai pacientų reikia ortodonto pagalbos prieš dantų protezavimą bei implantavimą. Praradus vieną ar kelis dantis, išsivysto dantų lankų deformacijos: dantys pasvyra į tuščią vietą. Kad būtų galima kokybiškai protezuoti ar pakeisti trūkstamus dantis implantantais, pirmiausia ortodontiniais aparatais tenka išlyginti netaisyklingai stovinčius dantis.
Šiuolaikinė ortodontija turi didžiulį gydymo metodų arsenalą – pradedant klasikinėmis plokštelėmis bei funkciniais aparatais ir baigiant breketų sistemomis, ortognatine chirurgija ir ortodontiniais implantais. Suaugusiesiems gydyti dažniausiai naudojamos breketų sistemos. Šiuo metu dažniausiai naudojami metaliniai breketai, pagaminti iš labai kokybiškų lydinių. Tačiau vis dažniau naudojami keraminiai breketai, kurių spalva mažai skiriasi nuo danties ir todėl jie mažiau pastebimi. Pastaroji aplinkybė dažnai būna vienas iš kriterijų parenkant breketų sistemas suaugusiesiems. Ypatingais atvejais gali būti naudojami vadinamieji „liežuviniai breketai“, klijuojami ant vidinio, iš išorės nematomo dantų paviršiaus. Tačiau gydymo rezultatai, naudojant pastarąją breketų rūšį, dažnai būna kompromisiniai, gydymas trunka ilgiau, ir pacientas jaučia diskomfortą.
Pati naujausia priemonė suaugusiųjų ortodontiniam gydymui – vadinamoji Invisalign sistema. Taikant šį metodą, gaminamas gipsinis dantų lanko modelis, laboratorijoje modeliuojama reikiama dantų padėtis. Pagal šį modelį gaminamas nuimamasis dantų įtvaras. Jis gaminamas iš pusiau elastingos skaidrios plastmasės ir yra panašus į įtvarą, naudojamą dantims balinti. Užsidėjus šį įtvarą, netaisyklingai stovintys dantys stumiami į taisyklingą padėtį. Šio aparato privalumas – pacientas jį gali bet kada išsiimti ir įsidėti, jis skaidrus ir mažai pastebimas. Trūkumai – kreivai stovintys dantys išlyginami tik iš dalies, sunku suformuoti visiškai taisyklingą dantų lanką, gydymas trunka ilgai. Be to, gydymo laikotarpiu reikia kelių įtvarų, o tai didina gydymo kainą.
Suaugusiųjų ortodontinis gydymas trunka ilgiau nei vaikų. Gydymo trukmė priklauso nuo anomalijos sudėtingumo, bet paprastai suaugusiesiems breketus tenka nešioti 2,5–3 metus. Visi persitvarkymo procesai vyksta lėčiau, naudojamos mažesnės jėgos, dažnai reikalingas ikiortodontinis paruošimas gydant dėl paciento amžiaus atsiradusią burnos ertmės patologiją (dantų ėduonį, apydančio audinių uždegimus ir kt.).
Nuėmus breketus, dar 1,5–2 metus naudojami specialūs ištiesintų dantų padėtį stabilizuojantys įtvarai, kad dantys negrįžtų į pradinę būklę. Šie įtvarai dažniausiai nešiojami tik naktį, tačiau kartais tenka naudoti nuolatinius prie dantų fiksuojamus įtvarus visą likusį gyvenimą. Taigi, norint pasiekti gerų rezultatų, suaugusiems pacientams pas ortodontą tenka lankytis 3–4 metus.
Ne visas ortodontines anomalijas galima koreguoti vien tik breketais ar kitais ortodontiniais aparatais. Dažniausiai taip nutinka, kai labai skiriasi viršutinio ir apatinio žandikaulių dydžiai. Tuomet reikalingas ne tik ortodontinis, bet ir chirurginis gydymas. Chirurginiu būdu galima padidinti ar sumažinti žandikaulį, ir taip koreguoti apatinio ir viršutinio žandikaulių neatitikimą.
Nešiojant breketus, būtina valyti dantis tris kartus per dieną, tam skiriant po 10–15 min. Naudojami specialūs šepetėliai, kuriais kruopščiai nuvalomi dantų paviršiai ir kiekviena breketų sistemos dalis. Nešiojant breketus, burnoje lieka daugiau maisto likučių ir dantų apnašos kaupiasi intensyviau, todėl po kiekvieno valgymo būtina išsiskalauti burną. Breketų ir dantų sąlyčio zonose didėja ėduonies išsivystymo rizika. Suaugusių žmonių danties audinys stabilesnis, jis ne taip lengvai pažeidžiamas kaip vaikų dantys, kurie dar formuojasi. Tačiau remineralizacijos procesai suaugusiesiems yra lėtesni nei vaikams. Aplink breketus atsirandančios baltos dėmės rodo prasidedančią danties emalio demineralizaciją, kurią suaugusiesiems sustabdyti sunku. Todėl, be įprasto dantų valymo, rekomenduojami burnos skalavimo skysčiai ir pastos, skatinančios danties kietųjų audinių mineralizaciją.
Ir pacientai, ir gydytojai visuomet nori idealių ar optimalių rezultatų. Tačiau dažnai suaugusiesiems jie priklauso nuo bendros burnos organų būklės ir ortodontinės patologijos sunkumo. Kai deformacija didelė, idealių rezultatų pasiekti sudėtinga. Gydymo sėk-mė iš dalies priklauso ir nuo to, kokios priemonės bei metodai naudojami. Suaugusiesiems gydyti dažniausiai būtini breketai, jiems nelabai tinka išimamosios ortodontinės plokštelės. Kai kada reikia ir kombinuoto chirurginio ortodontinio gydymo.
Suaugusiems pacientams, kurių dantys kreivi, netaisyklingas sąkandis, patarčiau neatidėlioti ortodontino gydymo „laisvesniam gyvenimo periodui“ ir konsultuotis su gydytoju ortodontu artimiausiu metu. Bėgant metams ortodontinis gydymas tampa vis sudėtingesnis, todėl atidėlioti tikrai neverta.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę